81 str. įtvirtinta, kad namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis to namo, buto patalpomis ar kito nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis.
Areštuoto turto pardavimas iki varžytinių yra gana komplikuotas. Potencialų pirkėją turėsite informuoti apie esantį areštą, o tai daugelį žmonių gąsdina. Taip pat pirkėją turėweb site užtikrinti, kad jis nepraras savų pinigų padengdamas jūsų įsiskolinimą antstoliui.
Norint paveldėti turtą, nepakanka tiesiog būti įpėdiniu. Būtina aktyviai išreikšti savo valią priimti palikimą. Tam yra nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikėjo mirties dienos. Yra trys pagrindiniai palikimo priėmimo būdai:
Reikėtų ne vėliau kaip for each 14 dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui banko sąskaitos išrašą arba packageą lėšų kilmę patvirtinantį dokumentą.
Antstoliui areštuojant sąskaitas bankas nesuteikia informacijos, nei kiek piniginių lėšų yra banko sąskaitoje, nei kokia tų lėšų kilmė. Todėl priverstinio išieškojimo metu gali būti areštuojama ir tokia sąskaita, į kurią pervedamas darbo užmokestis.
Jei apie turto areštą sužinoma registre, kuriame registruotas turtas, pavyzdžiui, Kelių transporto priemonių, Nekilnojamojo turto, Ginklų ar kitame registre, paprastai šalia fakto apie turto areštą nurodomas ir turto arešto akto numeris, kurį žinant dar paprasčiau gauti norimus duomenis iš Turto arešto aktų registro. Iš atitinkamų institucijų gauti duomenys įrašomi į Turto arešto aktų registrą.
Turto banko praktika rodo, kad paveldėtojai dažnai nežino visų galimybių ir teisinio reglamentavimo, kaip turtas su skolomis yra paveldimi. Kai mirusiojo skolos viršija paveldėto turto vertę, jos gali būti išieškotos iš asmeninio paveldėtojo turto. Bijodamiesi tokio scenarijaus žmonės atsisako priimti palikimą ir toks turtas pereina valstybei. Tačiau egzistuoja galimybė „apsidrausti“ nuo tokių siurprizų. Tais atvejais, kai skolų yra nemažai arba prieš priimant palikimą įpėdinis turi įtarimų, kad skolų yra, tačiau tiksliai nežino jų apimties, Civilinis kodeksas numato galimybę paveldėtojo atsakomybę už palikėjo skolas apriboti palikėjui priklausiusio turto verte, t.y. priimti palikimą pagal turto apyrašą.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja anstolis arestavo buta sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė.
Turint neapmokėtų skolų ir ruošiantis išvykti į užsienį, reikėtų pasistengti susimokėti skolas prieš kelionę. Antraip atostogų poilsį ar tarnybinę komandiruotę gali labai apkartinti nemalonumai, kurie užgriūna netekus galimybės atsiskaityti banko kortele, kai areštuojama banko sąskaita.
Turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
„Sukčiavimo ar probleminiai atvejai dažniau pasitaiko, kai siūloma įsigyti vidutinės klasės bustą ar namą už gerokai žemesnę negu rinkos kainą, bei nurodoma, kad savininkas yra išvykęs arba išvyksta į užsienį, tuo pagrindžiant, kodėl kaina yra maža.
Pažymėtina, kad tais atvejais, kai palikimas pereina valstybei, turto apyrašas nėra sudaromas, tačiau valstybės atsakomybę už palikėjo skolas riboja Civilinio kodekso 5.
Procesiniai Aspektai: Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.